Būtina pastebėti, jog tiek teoriniu, tiek praktiniu požiūriu viena iš dažniausiai nustatomų muitų teisės aktų pažeidimų rūšių (tiek Lietuvoje, tiek ir kitose Baltijos valstybėse) yra atvejai, … kai verslo subjektai, kurie importuoja prekes, pateikia muitinės įstaigoms galimai suklastotus ar esminių trūkumų turinčius prekių kilmės sertifikatus, patvirtinančius preferencinę (lengvatinę) prekių kilmę, taip siekdami išvengti didesnių muitų mokėjimo. Be to, ir besiformuojanti mokesčius administruojančių institucijų (muitinės) ir mokestinius ginčus nagrinėjančių institucijų praktika tiek Lietuvoje, tiek ir kitose Baltijos valstybėse, nustatant prekių muitinę kilmę, pastaruoju metu kelia vis daugiau diskusijų, o praktiką tokiuose ginčuose yra pradėjęs formuoti ir ES Teisingumo Teismas.

Europos Sąjunga, kaip ir daugelis kitų pasaulio valstybių bei jų muitų sąjungų, taiko prekybos apsaugos priemonių sistemą, kuriomis siekiama užkirsti kelią nesąžiningai prekybai tais atvejais, … kai produktai iš trečiųjų valstybių importuojami tokiomis sąlygomis, kurios prieštarauja sąžiningos konkurencijos principams. Viena iš tokių priemonių, kuri pastaruoju metu, reaguojant į Covid-19 pandemijos sukeltus ekonominius sukrėtimus, ES institucijų taikoma vis dažniau yra antidempingo muitai. Jų taikymo atveju importuotojams bei eksportuotojams itin aktualiu tampa praktinis klausimas kokios yra teisinės galimybės juos užginčyti, kas ir aptariama šiame straipsnyje.