Straipsniai

Aktualiame Lietuvos muitinės pranešime informuojama apie naujai įsigytas mobilias rentgeno sistemas, kurios, be kita ko, skirtos sankcionuotų prekių kontrolei. Augančios muitinės kontrolės galimybės, … tikėtina, lems dar daugiau nustatytų pažeidimų. Kokios baudos skiriamos už tarptautinių sankcijų pažeidimus? Tai puikiai atsiskleidžia vien tik iš šio mėnesio Lietuvos muitinės pranešimų ir teismų praktikos: dešimtimis milijonų skaičiuojamos baudos verslui, prekių konfiskavimas, prekių neišleidimas, taip pat baudos ir muitinės tarpininkų atstovams kaip fiziniams asmenims. Akivaizdu, kad rizika didžiulė ir jos valdymui bei atitikties užtikrinimui būtina skirti ypatingą dėmesį. Apibendrinkime ir apžvelkime šio mėnesio su sankcijomis ir baudomis susijusias aktualijas.

Teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių principas – vis dažniau verslo aplinkoje juo remiamasi grindžiant vienus ar kitus savo sprendimus. Jis buvo nagrinėtas ir aktualiai priimtame Europos Sąjungos … Teisingumo Teismo (ESTT) sprendime byloje, kurioje keltas klausimas dėl prekių tarifinio klasifikavimo. Taip pat šioje byloje keltas svarbus klausimas, ar ūkio subjektai gali vadovautis ne jiems išduota privalomąja tarifine informacija.

Šiame straipsnyje nagrinėjama mokestinė našta, kuri tenka vykdytojui, jei išvykimo įstaiga negauna pranešimo iš paskirties įstaigos apie Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą, taip pat aptariamos … vykdytojo galimybės įrodyti, kad prekės buvo pateiktos paskirties įstaigai ir pasidalinama susijusiais patarimais.

Ar žinojote, kad muitai – vienas iš Europos Sąjungos nuosavų išteklių? Todėl, ginčydamiesi su muitine dėl sprendimo apskaičiuoti muitus, iš esmės, ginčijatės dėl ES pajamų! Šioje naujausios Europos … Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos apžvalgoje atsakome į klausimą, ar ginčo su muitine atveju importo mokesčių (muito ir PVM) išieškojimas yra stabdomas iki bus aiški bylos baigtis.

Teisingas, tinkamas bei efektyvus tarptautinių sankcijų taikymas prekėms, importuojamoms iš valstybių, kurioms nustatyti prekybos draudimai ar apribojimai, yra labai svarbi šiandieninė aktualija. … Už tarptautinių sankcijų, susijusių tarptautine prekyba prekėmis, ir jų neteisėtu įvežimu ar išvežimu į (ar iš) ES bei Lietuvos Respublikos muitų teritoriją(-os) bei deklaravimu (jei tai nesukėlė didelės žalos valstybei (visuomenei)), paprastai taikoma administracinė atsakomybė pagal Administracinių nusižengimų kodekso 515 straipsnį. Tačiau praktikoje neretai pasitaiko ir situacijų, kuomet pačios valstybės institucijos (pavyzdžiui, muitinės įstaigos) netiksliai įvertina įvežamų prekių pobūdį, priima jų eksporto ar importo deklaracijas, ir oficialiai leidžia jas išvežti ar įvežti, bet vėliau pakeičia savo sprendimus bei atgaline tvarka (retroaktyviai) vertina jau realiai įvykusius, užbaigtus ir deklaruotus prekių tiekimo sandorius, taip pat siekia pritaikyti (už jų vykdymą bei deklaravimą) teisinę atsakomybę. Ir verslo praktikams, ir teisininkams, dirbantiems prekybos ar muitų (muitinės) teisės srityse tokiose situacijose iš esmės visuomet kyla klausimas – ar tokia praktika teisėta ir teisinga? Šiame straipsnyje siekiama atsakyti į minėtą klausimą remiantis naujausia teismų praktika (Lietuvoje) bei jų pateiktais aktualiais išaiškinimais.

Redakcijos žodis: Teismų praktika atskleidžia, kokie iššūkiai kyla verslui ir muitinei taikant teisės aktus praktinėse situacijose. Nors įprastai apžvelgiame ES ir Lietuvos teismų praktiką, kai … kurios temos (tokios kaip prekių klasifikavimas, kilmė, vertė) yra „universalios“ ir įdomu bei naudinga žinoti kitų šalių, su kuriomis ES prekiauja, teismų praktiką. Kviečiame žvilgtelėti į keletą Izraelio teismų sprendimų šiais klausimais: Kas atsitinka, jei lengvatinę kilmę įrodantį dokumentą pasirašo tokių įgaliojimų neturintis asmuo? Bei, ar įgaliojimas gali būti išduotas atgaline data? Ar gali muitinė nepripažinti deklaruotos nelengvatinės prekių kilmės, lygindama prekės (konkrečiu atveju - riešutų) ypatybes su informacija duomenų bazėse?

Muitinės sandėlyje apskaitos pažeidimai gali būti nustatomi įvairiomis formomis: tai ir nustatyti prekių trūkumai ar perteklius, prekių perdavimo sandėlio viduje klaidos, neteisingas duomenų … suvedimas. Tačiau tam tikrais atvejais, net išvežus prekes iš muitinės sandėlio ir tinkamai užbaigus sandėliavimo procedūrą, gali atsirasti mokestinė prievolė muitinei. Tokia situacija nagrinėjama aktualioje teismo byloje.

Kaltumo prezumpcija - sakysite, kad taip nebūna. Deja - mokesčių teisėje laikoma, kad dėl mokesčio įstatymo pažeidimo kaltas mokesčių mokėtojas, jeigu jis neįrodo priešingai. Tik klausimas, ar … net ir įrodžius savo nekaltumą, mokesčių mokėtojui neteks susimokėti mokesčius. Aktualiu sprendimu Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) išaiškino, ar akcizinio sandėlio savininkui (kurio kaltė neįrodyta) teks sumokėti suspenduotus mokesčius (šioje byloje - beveik 3 mln. Eur) tuo atveju, kai formalumų užbaigimo įrodymai buvo suklastoti, o prekės nugabentos nežinia kur. Išaiškinimai svarbūs ne tik akcizinių sandėlių savininkams, bet ir visiems suspenduotų mokesčių režimų – tranzito, muitinės sandėlio, laikinojo įvežimo perdirbti ir kitų – naudotojams, siekiantiems kuo geriau suprasti, įsivertinti ir valdyti susijusią riziką. ESTT taip pat išaiškino, kuomet prekės laikomos „prarastomis“ ir mokesčių nereikia mokėti.

Redakcija: Tinkamai neužbaigus tranzito procedūros, už mokesčių sumokėjimą atsako procedūros vykdytojas (garantiją pateikęs asmuo). Tačiau nelieka be atsakomybės ir vežėjas, priėmęs gabenti muitinės … priežiūroje esančias prekes - jis tampa skolininku kaip asmuo, kuris žinojo, kad muitų teisės aktais nustatyta pareiga nebuvo įvykdyta ir kuris dalyvavo atliekant veiksmus, dėl kurių ta pareiga nebuvo įvykdyta (žr. Sąjungos muitinės kodekso 79(3)(b) straipsnį). Kas yra tinkamas tranzito procedūros užbaigimo įrodymas? Aktuali teismų praktika dar kartą rodo, kad ieškoma įvairiausių (sėkmės neatnešančių) sprendimų, kokius įrodymus pateikti, nors teisės aktais yra apibrėžtas baigtinis jų sąrašas.

Ekspeditorių pagrindinė funkcija yra krovinių gabenimo organizavimas. Pačios ekspedicinės įmonės dažniausiai nevykdo pervežimų, kaip nevykdo ir kitų funkcijų, pvz., nepildo muitinės deklaracijų. … Atskirais atvejais pagal sutarties su užsakovu sąlygas, ekspeditorius gali prisiimti ir kitas atsakomybes. Aptarsime teismo bylą dėl ekspeditoriaus atsakomybės už krovinį, kuriam taikoma veterinarinė kontrolė ir neatitikties pasekmes. Ekspeditoriaus nuostoliai šioje situacijoje – virš 200 000 Eur.

Prekės tarptautinėje prekyboje turi būti teisingai suklasifikuotos pagal ne vieną klasifikavimo sistemą (pvz., cheminių medžiagų klasifikavimas priskiriant CAS numerį). Muitinės specialistams … kasdienybė dirbti su tarifiniu prekės klasifikavimu. Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, prekių klasifikavimas įvertinant jų karinį panaudojimą, daugeliui taip pat tapo neišvengiama būtinybe. Kaip tai atlikti? Ar siekiant teisinio tikrumo verta kreiptis į Muitinės laboratoriją? Kas atsitiks, jei neteisingai priskirsite nekarinę paskirtį, o muitinė patikrinimo po eksporto metu nustatys, kad prekė buvo karinės paskirties? Apžvelkime aktualią teismų praktiką.

Aktualioje teismų praktikoje nagrinėjama byla dėl laikinojo saugojimo (LS) sandėlyje saugotų prekių paėmimo iš muitinės priežiūros. Ginčo suma 251164 Eur, kurią sudaro muitas, PVM, bauda ir delspinigiai. … Byla aktuali muitinės ir LS sandėlių savininkams, o taip pat ir galimai solidariems skolininkams/ suinteresuotoms šalims – su sandėliu sutartį sudariusiems prekių gavėjams, muitinės tarpininkams. Joje rasite išaiškinimus tokiais klausimais kaip: Kas yra „prekių paėmimas iš muitinės priežiūros“? Kaip turi būti vedama prekių sandėlyje apskaita, kad nekiltų problemų muitinio patikrinimo metu? Kokius duomenis, kad ir neprivalomus, nurodyti muitinės deklaracijose, kad būtų užkirstas kelias ginčams? Į ką atkreipti dėmesį analizuojant komercinius dokumentus?

Deklarantui skirta 2200 Eur bauda pagal ANK 211 str. 2 d. dėl galimai sankcionuojamų prekių (Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 II priedas) dokumentų nesavalaikio pateikimo ir pakartotinio … eksporto deklaracijos teikimo (neanuliavus ankstesnės). Teismų nutartimi administracinis nusižengimas ir bauda buvo panaikinti. Apžvelgiame ginčo aplinkybes ir teismų išaiškinimus. Taip pat atkreipiame dėmesį į deklaranto kaštų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo iš valstybės biudžeto klausimą.

Neseniai Teisingumo Teismas (Teismas) priėmė sprendimą byloje "Zes Zollner Electronic", kurioje nagrinėjamas muitinės deklaracijų taisymo klausimas ir teisingo prekių kiekio nedeklaravimo pasekmės. … Byloje dalyvavo rumunų įmonė "Zes Zollner Electronic" (ZZE), kuri deklaravo tik pusę gautų prekių kiekio, o tai sukėlė muitinės procedūrų pažeidimą.

Prekės, kurių eksportas į Rusiją ar Baltarusiją draudžiamas (Reglamentai Nr. 833/2014 ir Nr. 765/2006), gali būti per šias šalis gabenamos į tas šalis, į kurias jų eksportas nėra draudžiamas. … Tokiu atveju kyla sankcijų apėjimo rizika, t.y., kad prekės liks tose teritorijose, kuriose jos neturėtų likti. Kokių įrodymų pareikalaus muitinė, siekdama užkirsti kelią tokiems neteisėtiems veiksmams? Pavyzdžiui, trečiosios šalies importo deklaracijos kopijos. Apžvelkime reikalavimus, kurie bus taikomi nuo š.m. birželio 5 d., detaliau.

Aktualioje administracinio nusižengimo byloje vėl buvo sprendžiamas „amžinas“ klausimas, į kurį aiškaus atsakymo teismų praktika taip ir nesuteikia: Ar privalo deklarantas fiziškai tikrinti prekes … prieš jas deklaruojant muitinei, jei nekyla abejonė dėl duomenų teisingumo? Antra vertus, gal ji turėtų visuomet kilti, jei prekė gali būti sankcionuojama? Bei kitas, retesnis klausimas: Ar gali muitinės pareigūno surašytas Prekės klasifikavimo aktas tapti juridiniu pagrindu pakeisti prekės kodą, ar vis tik reikalinga Muitinės laboratorijos išvada?