Straipsniai

Praktikoje kartas nuo karto kyla klausimai kas yra tinkamas importo akcizo mokesčio administratorius – muitinė ar Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ir kuriais atvejais? Tai ypač aktualu tais … atvejais, kai importuotos akcizais apmokestinamos prekės vėliau buvo perdirbtos ir eksportuotos, kas, savo ruožtu, sudaro pagrindą svarstyti klausimą atleisti jas nuo akcizo mokesčio. Akivaizdu, jog praktiniu požiūriu itin svarbu žinoti, kuris mokesčio administratorius – muitinė ar VMI - turėtų spręsti tokį klausimą ir kokia tvarka (procedūra) bei kuomet? Straipsnyje, remiantis naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio praktika bei išaiškinimais, aptariami minėti probleminiai aspektai bei pateikiami atsakymai į nurodytus klausimus.

Dažnai pasitaikanti situacija, kuomet paskirties muitinės įstaiga nustato prekių, kurioms taikoma tranzito procedūra, trūkumą. Beveik visada, iki šiol, šiuo pagrindu atsirandančių mokestinių … prievolių džiaugsmas atitekdavo vežėjui ar tranzito procedūros vykdytojui. Pastarasis rezultatas buvo sąlygojamas gan formaliu atsakingų institucijų faktinių aplinkybių vertinimu ir teisės normų taikymu. Naujausioji gi praktika rodo, kad sistema pribrendo pokyčiams.

Šiuolaikiniai teisiniai ginčai praktiškai nebeįsivaizduojami be šiame procese dalyvaujančių asmenų išlaidų. Šios išlaidos gali sudaryti reikšmingas sumas, pavyzdžiui, 11 383,68 Eur už advokato … pagalbą muitinės tarpininko atstovei ginče su teritorine muitine dėl veiksmų pripažinimo administraciniu nusižengimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-06-08 nutartis teisminiame procese Nr. ANB-397-4-06-3-00922-2018-7). Tad nutarus bylinėtis, svarbu užsitikrinti, kad laimėjimo atveju patirtos išlaidos bus kompensuotos. Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas (LVAT) aktualioje nutartyje dar kartą pasisakė dėl principo „pralaimėjęs moka“ taikymo.

Skaitytojo klausimas. Muitinės tarpininkų įmonė, veikianti kaip tiesioginis atstovas, turi pateikti muitinei kliento įgaliojimą tokiam atstovavimui (arba sutartį). Kokios pasekmės nepateikus … įgaliojimo? Ar įgaliojimas galioja, jei jį iš kliento pusės pasirašė ne bendrovės vadovas, o kitas darbuotojas, pavyzdžiui, vadybininkas?

Tarptautinės prekybos praktikoje neretai tenka susidurti su situacijomis, kai į ES bei Lietuvos Respublikos muitų teritoriją tenka įvežti ar iš jos išvežti prekes, kurių importui, eksportui ar … tranzitui taikomi papildomai apribojimai, draudimai arba specialus režimas (gabenimas leidžiamas tik turint galiojantį leidimą, licenciją ar kitą dokumentą). Praktiniu požiūriu tokiais atvejais dažnai kyla klausimas kas ir kada atsako (administracine tvarka) už tokių prekių gabenimo pažeidimus muitinėje bei kuomet atsakomybė kyla būtent muitinės tarpininkui? Straipsnyje, pasitelkiant naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (2021 m.), siekiama atsakyti į visus šiuos klausimus bei pateikiamos rekomendacijos, leidžiančios mažinti bei valdyti atsakomybės taikymo rizikas.

Skaitytojos klausimas. Esame muitinės tarpininkų įmonė. Susiduriame su problema, kad forminant muitinės deklaracijas centralizuotos sistemos principu (pavyzdžiui, deklaracija forminama Klaipėdoje, … o prekių pateikimo vieta yra Vilnius) prekių tikrinimo atveju (raudonas kanalas) kartais reikalaujama, kad prekių tikrinime privalomai dalyvautų muitinės tarpininko įmonės darbuotojas. Kadangi vykti į kitą miestą būtų didelės laiko ir kaštų sąnaudos, ar galima įgalioti tikrinime atstovauti kitą asmenį (pavyzdžiui, vairuotoją)?

Straipsnyje aptariame pastarųjų metų (2019 – 2020 m.) Lietuvos teismų praktiką administracinių nusižengimų atsakomybės bylose, kuriose išaiškintos deklaranto (fizinio asmens, pildančio muitinei … teikiamus dokumentus (deklaracijas, pranešimus)), kaip nusižengimo subjekto, atsakomybės sąlygos ir ribos bei atvejai, kada deklarantas nelaikomas kaltu dėl muitų (muitinės) teisės aktų pažeidimų padarymo. Be to, straipsnyje pateikiami konkrečių praktinių situacijų, kuriose buvo pripažinta, jog, net ir netinkamai užpildžius muitinės deklaracijas, deklaranto administracinė atsakomybė nekyla, bei pristatomi teismų praktikos pokyčiai vertinant deklarantų kaltę ir griežtinantys reikalavimus muitinei, vertinančiai tokio pobūdžio veikas.

Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 215 straipsnio 2 dalis numato bendro pobūdžio reikalavimą, kad administracinę atsakomybę užtraukia reikalavimų dėl veiklos laisvosiose zonose, muitinės … sandėliuose, laikinojo saugojimo vietose pažeidimas. Teismų ir muitinės veiklos praktikoje, taikant šią nuostatą ir nustatant šio administracinio nusižengimo padarymą, dažnai kyla klausimų, kokių konkrečių reikalavimų ir juos nustatančių normų pažeidimas užtraukia atsakomybę pagal minėtą ANK straipsnį. Šiame straipsnyje, nagrinėjant aktualią teismų praktiką, apžvelgiami ANK 215 straipsnio 2 dalies nuostatų praktinio taikymo ypatumai bei nagrinėjama kokie veiksmai (ir kada) laikytini veiklos muitinės sandėliuose pažeidimais. Pažymime, kad vėlesniu Lietuvos Auškčiausiojo Teismo sprendimu šis apžvelgiamas Vilniaus apygardos teismo sprendimas buvo panaikintas, žr. "Muitinės sandėlio aptarnavimo sutarties reikšmė taikant administracinę atsakomybę už sandėlio veiklos pažeidimus", dr. Gediminas Valantiejus, "Muitų teisė praktikams", Nr. 97, birželis 2021.

Straipsnyje apžvelgiama naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) praktika, kurioje plačiau atsakoma į klausimus, kurie asmenys teisine prasme laikomi atsakingais dėl tinkamai … neužbaigtos tranzito procedūros bei klausimus, kuomet ši procedūra apskritai laikytina netinkamai užbaigta net ir esant atitinkamam tranzitu gabenamų prekių paskirties muitinės įstaigų patvirtinimui.

Praktikoje, susidūrus su administracinės atsakomybės taikymu už muitinės (muitų) teisės aktų pažeidimus dažnai kyla klausimas, kokiais atvejais gali būti (ir ar gali būti?) švelninama skiriama … nuobauda (sankcija). Šiame straipsnyje šį klausimą aptarsime pasitelkdami pavyzdį, susijusį su Administracinių nusižengimų kodekso 215 straipsnio („Laisvųjų zonų, muitinės sandėlių, laikinojo saugojimo vietų steigimo ir veiklos pažeidimas“) taikymu bei naujausia teismų praktika.

Šiame straipsnyje, įvertindami naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2020 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2474-968/2020 ir kt.), apžvelgsime … kaip Lietuvoje buvo (ir yra) taikomos PPO teisės nuostatos nacionaliniuose teismuose, nagrinėjant mokestinių ginčų bylas, bei kokios yra galimybės tiesiogiai remtis jomis siekiant apginti savo teises ir teisėtus interesus.

Verslui tenka susidurti su įvairiomis situacijomis, kai prireikia kreiptis į muitinę dėl duomenų muitinės deklaracijoje taisymo po muitinio įforminimo. Tad vienas iš žinotinų aspektų - kokie … duomenys ir kokiais atvejais gali būti taisomi. Apžvelkime situaciją, kai įmonė kreipėsi į muitinę dėl deklaracijos 14 langelio "Deklarantas/ Atstovas" taisymo – deklaranto duomenų pakeitimo ir atstovavimo būdo pakeitimo į netiesioginį atstovavimą. Kilo teisminis ginčas, kuriame išaiškinimus pateikė Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT).

Šiame straipsnyje, remdamiesi aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, aptariame kaip suprantama muitinės, kaip mokesčių administratoriaus, pareiga motyvuoti jos priimamus … sprendimus mokesčių mokėtojų atžvilgiu ir kokios yra teisinės galimybės šiuos sprendimus užginčyti dėl jų netinkamo motyvavimo.

Bylinėjantis su muitine ar kitais mokesčių administratoriais ir laimėjus mokestinį ginčą teisme, visuomet kyla klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Šiame straipsnyje, aptardami aktualią … Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir naujos Administracinių bylų teisenos įstatymo redakcijos nuostatas, aptariame kada ir kuriuo momentu turėtų būti pateikiami prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Teisės norminiai aktai, reglamentuojantys asmenų, pageidaujančių teikti atstovavimo muitinėje paslaugas Lietuvos Respublikos teritorijoje, profesinės kvalifikacijos patvirtinimą bei pripažinimą … numato, jog šios kvalifikacijos (ir atitinkamai – teisės verstis muitinės tarpininko (jo atstovo) veikla) panaikinimas yra galimas dėl reikšmingų muitinės įstatymų pažeidimų. Šiame straipsnyje, remiantis aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, aptariama reikšmingų muitinės įstatymų pažeidimų sąvoka bei samprata bei šioje srityje kylantys ginčai, svarbūs visiems asmenis, teikiantiems atstovavimo muitinėje paslaugas.

Mokesčių mokėtojams, kuriems apskaičiuojama papildomai mokėtina mokesčių suma, įskaitant ir importo mokesčius, administruojamus Lietuvos Respublikos muitinės, gali būti skiriama ir nuo nesumokėto … bei nedeklaruoto mokesčio sumos priklausanti bauda, taip pat skaičiuojami delspinigiai. Kartu Mokesčių administravimo įstatymas numato bei išvardija įvairias aplinkybes dėl kurių mokesčių mokėtojai gali būti atleidžiami nuo paskirtos baudos ir apskaičiuotų delspinigių arba bauda neskiriama. Straipsnyje apžvelgiama aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika pastaruoju metu (2020 m. birželio mėn.) nagrinėtose mokestinių ginčų bylose, kurioje pateikti išaiškinimai dėl skiriamų baudų, taip pat ir skaičiuojamų delspinigių dydžio nustatymo.