Straipsniai

Į Ukrainą importuojamų prekių muitinis įvertinimas yra vienas iš daugiausiai iššūkių keliantis tarptautinės prekybos operacijų etapų. Prekių muitinę vertę nustatyti gana lengva, tačiau beveik … neįmanoma įtikinti muitinę, kad vertė yra tiksli ir pagrįsta faktine kaina.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas išnagrinėjo bylą dėl importuotų prekių – techninės sieros rūgšties – muitinės vertės nustatymo. Joje buvo iškeltas klausimas, ar muitinė turi teisę prie sandorio … kainos papildomai pridėti vežimo išlaidas, jei pagal šalių sutartas Incoterms DAF sąlygas vežimo išlaidos jau yra įtrauktos į sandorio kainą, tačiau faktiškai ją viršija.

2021 m. Kovo mėn. PMO leidinių ir duomenų sprendimų tarnyba išleido naują internetinį įrankį wcotradetools.org, kuris suteikia vieną prieigos tašką prie kelių Suderintos sistemos leidimų, lengvatinių … kilmės taisyklių, sudarančių daugiau nei 300 laisvosios prekybos susitarimų, ir teisinių bei aiškinamųjų vertinimo taisyklių tekstų, įskaitant tuos, dėl kurių susitarė Techninis komitetas. Ši nauja platforma sukurta siekiant pagerinti muitinės standartų prieinamumą naudojant visiškai naują, į vartotoją orientuotą ir ergonomišką sąsają. Joje pateikiama keletas pagrindinių funkcijų, specialiai sukurtų siekiant palengvinti tarptautinės prekybos dalyvių darbą ir padėti jiems atlikti kasdienes užduotis, pavyzdžiui, prekių klasifikavimą ir muitų tarifų bei mokesčių nustatymą.

Tarptautinės prekybos praktikoje neretai tenka susidurti su situacijomis, kai į ES bei Lietuvos Respublikos muitų teritoriją tenka įvežti ar iš jos išvežti prekes, kurių importui, eksportui ar … tranzitui taikomi papildomai apribojimai, draudimai arba specialus režimas (gabenimas leidžiamas tik turint galiojantį leidimą, licenciją ar kitą dokumentą). Praktiniu požiūriu tokiais atvejais dažnai kyla klausimas kas ir kada atsako (administracine tvarka) už tokių prekių gabenimo pažeidimus muitinėje bei kuomet atsakomybė kyla būtent muitinės tarpininkui? Straipsnyje, pasitelkiant naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (2021 m.), siekiama atsakyti į visus šiuos klausimus bei pateikiamos rekomendacijos, leidžiančios mažinti bei valdyti atsakomybės taikymo rizikas.

ES sandorio vertės metodo „supaprastinimas nustatant prekių muitinės vertės sumų dalį“, leidžia vykdytojams išvengti dviejų žingsnių deklaravimo naštos (papildomos deklaracijos, sekančios po … supaprastintos deklaracijos, teikimo) ir nedelsiant užpildyti muitinio vertinimo deklaracijas tais atvejais, kai nėra importo muitų surinkimo rizikos. Tokie supaprastinimai, augant vertės elementų, tokių kaip honorarai ar komisiniai, kurių importo metu neįmanoma įvertinti, skaičiui, tampa vis aktualesni.

Straipsnyje aptariame pastarųjų metų (2019 – 2020 m.) Lietuvos teismų praktiką administracinių nusižengimų atsakomybės bylose, kuriose išaiškintos deklaranto (fizinio asmens, pildančio muitinei … teikiamus dokumentus (deklaracijas, pranešimus)), kaip nusižengimo subjekto, atsakomybės sąlygos ir ribos bei atvejai, kada deklarantas nelaikomas kaltu dėl muitų (muitinės) teisės aktų pažeidimų padarymo. Be to, straipsnyje pateikiami konkrečių praktinių situacijų, kuriose buvo pripažinta, jog, net ir netinkamai užpildžius muitinės deklaracijas, deklaranto administracinė atsakomybė nekyla, bei pristatomi teismų praktikos pokyčiai vertinant deklarantų kaltę ir griežtinantys reikalavimus muitinei, vertinančiai tokio pobūdžio veikas.

Europos Sąjungos Teisingumo Teisme (ESTT) – dar vienas sprendimas, susijęs su muitine verte ir sandorio kainos tikslinimo elementais. Šį kartą teismas analizavo kompensacijos, mokamos už išimtinę … teisę platinti prekes nustatytoje teritorijoje, teisinę reikšmę. Remdamasis nacionalinio teismo pateiktu situacijos vertinimu, ESTT pripažino, kad kompensacija buvo būtinoji prekių pardavimo sąlyga, todėl turi būti traukiama į muitinę vertę. Tuo tarpu tai, kad kompensacija buvo nustatyta atskira (ne pirkimo-pardavimo) sutartimi ir galiojo tik ribotą 4 metų laikotarpį tokios išvados nekeičia. Tai dar vienas signalas importuotojams atidžiai peržiūrėti ir kompleksiškai įvertinti visus tarpusavio mokėjimus su pardavėju ir jų galimą įtaką muitinei vertei.

Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 215 straipsnio 2 dalis numato bendro pobūdžio reikalavimą, kad administracinę atsakomybę užtraukia reikalavimų dėl veiklos laisvosiose zonose, muitinės … sandėliuose, laikinojo saugojimo vietose pažeidimas. Teismų ir muitinės veiklos praktikoje, taikant šią nuostatą ir nustatant šio administracinio nusižengimo padarymą, dažnai kyla klausimų, kokių konkrečių reikalavimų ir juos nustatančių normų pažeidimas užtraukia atsakomybę pagal minėtą ANK straipsnį. Šiame straipsnyje, nagrinėjant aktualią teismų praktiką, apžvelgiami ANK 215 straipsnio 2 dalies nuostatų praktinio taikymo ypatumai bei nagrinėjama kokie veiksmai (ir kada) laikytini veiklos muitinės sandėliuose pažeidimais. Pažymime, kad vėlesniu Lietuvos Auškčiausiojo Teismo sprendimu šis apžvelgiamas Vilniaus apygardos teismo sprendimas buvo panaikintas, žr. "Muitinės sandėlio aptarnavimo sutarties reikšmė taikant administracinę atsakomybę už sandėlio veiklos pažeidimus", dr. Gediminas Valantiejus, "Muitų teisė praktikams", Nr. 97, birželis 2021.

Straipsnyje apžvelgiama naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) praktika, kurioje plačiau atsakoma į klausimus, kurie asmenys teisine prasme laikomi atsakingais dėl tinkamai … neužbaigtos tranzito procedūros bei klausimus, kuomet ši procedūra apskritai laikytina netinkamai užbaigta net ir esant atitinkamam tranzitu gabenamų prekių paskirties muitinės įstaigų patvirtinimui.

Praktikoje, susidūrus su administracinės atsakomybės taikymu už muitinės (muitų) teisės aktų pažeidimus dažnai kyla klausimas, kokiais atvejais gali būti (ir ar gali būti?) švelninama skiriama … nuobauda (sankcija). Šiame straipsnyje šį klausimą aptarsime pasitelkdami pavyzdį, susijusį su Administracinių nusižengimų kodekso 215 straipsnio („Laisvųjų zonų, muitinės sandėlių, laikinojo saugojimo vietų steigimo ir veiklos pažeidimas“) taikymu bei naujausia teismų praktika.

Adam Smith, knygos „Tautų turtas“ autorius, rašė, kad muitai „buvo naudojami nuo neatmenamų laikų“. Iš esmės šis teiginys yra teisingas. Prekybos apmokestinimo praktika yra tokia pat sena, kaip … ir pati komercija. O kur reikia surinkti mokestį, kils ginčų dėl tarifų ir metodų. Importuotus produktus buvo lengviau apmokestinti nei vidaus produkciją, todėl importo muitai buvo vieni iš pirmųjų mokesčių. Dvi ryškiausios mokesčių rūšys, išsivysčiusios pasaulio istorijos raidoje, buvo „specifinis“ ir „ad valorem“ muitai. Pirmuoju atveju valstybė taikė mokestį už prekių vienetą – tai buvo gana lengva pritaikyti. Antruoju atveju valstybė nustatė mokestį, pagrįstą prekių verte, ir tai pareikalavo nustatyti ir vykdyti taisykles, reglamentuojančias jų įvertinimą. Kitaip tariant, muitinis įvertinimas tampa aktualus, kai muitai apskaičiuojami remiantis „ad valorem“ principu.

Per pastaruosius 15 metų buvo atlikta daug darbų, susijusių su pajamų mokesčio sandorių kainodara (angl. Transfer Pricing, toliau - TP) ir muitinio įvertinimo „konvergencija“. Tiek pajamų mokesčio, … tiek muitinės taisyklės siekia to paties rezultato, užtikrindamos, kad kainos tarp susijusių šalių būtų „per ištiestą ranką“, nustatytos taip, lyg šalys būtų nesusijusios. Tačiau taisyklės yra kitokios. Pelno mokesčio TP taisyklės daugumoje šalių yra pagrįstos Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) nustatytomis gairėmis. Muitinės vertinimo principai yra nustatyti Pasaulio Muitinių Organizacijos (PMO) Muitinio įvertinimo susitarime (Susitarime). Be to, mokesčių ir muitinių administracijos turi skirtingus mokesčių surinkimo centrinius taškus: aukštesnė sandorio kaina sąlygoja didesnį muitą, bet mažesnį pajamų mokestį; mažesnė sandorio kaina sąlygoja mažesnius muitus ir didesnius pajamų mokesčius.

Europos Sąjungos teisingumo teismas (ESTT) toliau laikosi pozicijos, kad programinės įrangos vertė turi būti pridėta prie importuojamų prekių muitinės vertės, nepaisant to, kad ji buvo sukurta … Europos Sąjungoje (ES) ir nemokamai perduota trečiojoje šalyje įsikūrusiam gamintojui. Tai priminimas importuotojams, kad netgi ES sukurta programinė įranga gali tapti muitinės teisės reguliavimo objektu, tad būtina kiekvieną kartą situaciją įvertinti kompleksiškai.

2020 m. rugsėjo 25 d. Europos Komisija (toliau – Komisija) paskelbė naują Muitinio įvertinimo gairių (toliau – gairės) versiją. Nors šios gairės nėra teisiškai privalomos, jos laikomos svarbiu … Europos Sąjungos (toliau – ES) muitų teisės aktų aiškinimo instrumentu. Gairių tikslas – užtikrinti vieningą muitinių ir ekonominės veiklos vykdytojų supratimą ir parūpinti priemonę, kuri palengvintų teisingą ir suderintą teisės aktų taikymą valstybėse narėse. Gairės numatomos įtraukti į ES Muitinio įvertinimo kompendiumą 2021 metais.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) tikslina savo išaiškinimus dėl licencinių mokesčių ir autorinių atlyginimų įtraukimo į importuojamų prekių muitinę vertę. Prieš kelis metus šio teismo … priimtas sprendimas GE Healthcare (C-173/15) byloje sukėlė daugiau klausimų, nei pateikė atsakymų – atrodė, kad bet kokia net menka licencinių mokesčių sąsaja su importuotomis prekėmis turi būti išskaičiuota ir pridėta prie prekių vertės skaičiuojant importo mokesčius. Šį kartą teismas kiek susiaurino ir sukonkretino savo išaiškinimus: nurodė „pakankamai glaudaus ryšio“ kriterijus bei licencinių mokesčių, kaip būtinosios pardavimo sąlygos, požymius. Tokie išaiškinimai leis importuotojams aiškiau vykdyti savo prievoles ir numatyti licencinių mokesčių taikymo pasekmes.

Šiame straipsnyje, įvertindami naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2020 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2474-968/2020 ir kt.), apžvelgsime … kaip Lietuvoje buvo (ir yra) taikomos PPO teisės nuostatos nacionaliniuose teismuose, nagrinėjant mokestinių ginčų bylas, bei kokios yra galimybės tiesiogiai remtis jomis siekiant apginti savo teises ir teisėtus interesus.