Straipsniai

Prekybos, pramonės ir amatų rūmams valstybė yra delegavusi funkciją išduoti nelengvatinės prekių kilmės sertifikatus į trečiąsias šalis eksportuojamoms prekėms. Per metus Vilniaus prekybos, pramonės … ir amatų rūmai eksportuotojams išduoda apie 7000 sertifikatų. Daugiausiai jų išduodama gabenant prekes į Uzbekiją, Baltarusiją, Kiniją, Ukrainą, Rusiją, Jungtinius Arabų Emyratus, Indiją. Atliepiant pasaulines tendencijas kelti paslaugas į elektroninę erdvę, kurių įgyvendinimą paspartino ir pandemijos metu taikomi apribojimai, šią vasarą pristatyta galimybė verslui naudoti elektroninę sistemą sertifikatų gavimui.

Pasaulinė rinka ir didėjanti konkurencija tarp rinkos dalyvių skatina nesąžiningą prekybos praktiką. Siekiant sustabdyti nesąžiningą prekybą ir apsaugoti ES gamintojus, taikomos įvairios antidempingo … priemonės. ES kasmet auga taikomų antidempingo priemonių skaičius, kuris užtikrina sąžiningą prekybą ir sumažina monopolinių pozicijų susidarymą rinkoje. Nuo 2019 m. ES daugiau dėmesio skiria mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) - siekdama apsaugoti jas nuo nesąžiningos prekybos, supaprastino kai kurias antidempingo priemonių procedūras. Dėl antidempingo ir antisubsidijų priemonių nesąžininga prekyba vidutiniškai sumažėjo 80 procentų. Tai rodo, kad antidempingo priemonės ES taikomos veiksmingai.

Nors nuo nuostatų, susijusių su nuotoline prekyba prekėmis, pakeitimų paskelbimo praėjo nemažai laiko ir ES Taryba nuo 2017 metų pabaigos iki dabar priėmė ne vieną dokumentą, nustatantį PVM elektroninės … prekybos paketo įgyvendinimo priemones ir PVM „vieno langelio“ veikimo detales, išskirtinai svarbios informacijos, reikalingos tam, kad skubių ir pašto siuntų operatoriai galėtų tinkamai pasirengti naujų PVM e-prekybos taisyklių praktiškam taikymui, vis dar trūksta. Net ir taisyklių įgyvendinimo laikotarpio pratęsimas šešiais mėnesiais, nebeatrodo pakankamai didelis laikas tam, kad būtų išspręsti visi neaiškumai.

ES valstybių narių jūrų vandenyse bendrąją žuvininkystės politiką reguliuoja ES institucijos ir, atitinkamai, jose išgautiems produktams gali būti pripažįstama ES muitinė kilmė, tačiau Jungtinei … Karalystei (JK) išstojant iš ES jos (JK) jūrų erdvėse ES taisyklės nebebus taikomos (planuojama nuo 2021 m.). Atitinkamai, pavyzdžiui, JK jurisdikcijai priklausančiose Šiaurės jūroje ar Airijos jūroje sugautos ir į ES atgabentos žuvies kilmę teks nustatyti pagal bendrąsias prekių kilmės taisykles ir ją apmokestinti importo mokesčiais (muitais) ES. Šios tendencijos skatina naujai pažvelgti į jūrų erdvėse sugautų bei išgaunamų prekių kilmės nustatymą pagal ES muitų teisės normas (Sąjungos muitinės kodeksą), kuris plačiau pristatomas bei nagrinėjamas šiame straipsnyje.

Skaitytojo klausimas: „Ar yra ES duomenų bazė, kurioje būtų galima patikrinti, ar patvirtinto eksportuotojo numeris yra galiojantis? Jei ne, patarkite, kaip tai padaryti?“. Atsakome į klausimą … ir atkreipiame dėmesį į importuotojo atsakomybę, jeigu patvirtinto eksportuotojo numeris būtų negaliojantis, o taip pat, kad gali kilti klausimas ir dėl muitinės tarpininko atsakomybės. Apžvelgiame ES duomenų bazes nurodydami, kokius tiekėjų ir partnerių registracijos numerius, susijusius su muitinės formalumais, jose galite patikrinti.

Europos Sąjungos ir Vietnamo Socialistinės Respublikos laisvosios prekybos susitarimas įsigalioja 2020 m. rugpjūčio 1 d. Po Singapūro Vietnamas yra antroji šalis Pietryčių Azijos tautų asociacijoje … (ASEAN - Brunėjus, Kambodža, Indonezija, Laosas, Malaizija, Mianmaras, Filipinai, Tailandas, Vietnamas, Singapūras), su kuria ES yra sudariusi prekybos ir investicijų susitarimą. Šis susitarimas yra svarbus žingsnis link pagrindinio ES tikslo - užtikrinti prekybos ir investicijų susitarimus su visu ASEAN regionu.

Viena iš svarbiausių, į svarbiausių ES prekybos partnerių dešimtuką patenkančių ES prekybos partnerių yra Indijos Respublika. ES (tame tarpe ir Lietuvos Respublikos) verslo subjektams ieškant … naujų prekybos bei eksporto rinkų (ypač dėl dabartinių ekonomikos sukrėtimų, susijusių su Covid19 pandemijos poveikiu) itin aktualiais tampa klausimai su kokias eksporto ribojimais, kliūtimis ar muitais jie gali susidurti eksportuodami į Indijos Respubliką. Ar tokio eksporto sąlygos yra tinkamos, priimtinos bei gali užtikrinti sklandžius prekybos srautus ir reikiamas teisines garantijas veikiant Indijos rinkoje? Kodėl ES su vis dar nepavyksta sudaryti laisvosios prekybos sutarties su šia šalimi, kuri, tikėtina, padidintų ir europietiškų prekių eksportą į Indiją? Straipsnyje ES ir Lietuvos Respublikos eksportuotojams pateikiama informacija apie tarptautinės prekybos su Indija kliūtis, šios prekybos teisines sąlygas ir apibūdinama kokių pokyčių galima tikėtis artimiausioje ateityje.

Tiek mokestinių ginčų praktikoje, tiek ir muitinės vykdomų mokestinių patikrinimų ar tyrimų metu labai dažnai kyla klausimas kurį asmenį muitinė turi teisę laikyti skolininku ir, atitinkamai, … jo atžvilgiu apskaičiuoti papildomai mokėtinas importo mokesčių sumas ar atlikti šių mokesčių kontrolės veiksmus, taikyti atsakomybės priemones. Pavyzdžiui, šioje srityje dažnai keliami klausimai ar skolininku muitinei pripažintinas tik verslo subjektas faktiškai įsigijęs prekes, atgabentas į ES ir Lietuvos Respublikos muitų teritoriją, t. y. importuotojas, ir ar tokį pat statusą gali turėti šias prekes faktiškai atgabenęs asmuo (vežėjas), jų įsigijimą ir gabenimą organizavęs asmuo (tarpininkas), ar atgabentų prekių muitinės procedūras padėjęs įforminti asmuo (deklarantas) bei kiti tarptautinės prekybos ir prekių tiekimo sandorių grandinėje dalyvavę asmenys. Šiame straipsnyje apžvelgsime Sąjungos muitinės kodekso (SMK) nuostatas bei aktualią ES Teisingumo Teismo (ESTT) praktiką, kuri padeda atsakyti į šiuos klausimus bei leidžia verslo subjektams apginti savo teises ir teisėtus interesus ginčytinose situacijose.

Atsižvelgdami į dažniausiai užduodamus įmonių ir deklarantų klausimus, trumpai apžvelgsime kai kurias 42 muitinės procedūros taikymo sąlygas.

Būtina pastebėti, jog tiek teoriniu, tiek praktiniu požiūriu viena iš dažniausiai nustatomų muitų teisės aktų pažeidimų rūšių (tiek Lietuvoje, tiek ir kitose Baltijos valstybėse) yra atvejai, … kai verslo subjektai, kurie importuoja prekes, pateikia muitinės įstaigoms galimai suklastotus ar esminių trūkumų turinčius prekių kilmės sertifikatus, patvirtinančius preferencinę (lengvatinę) prekių kilmę, taip siekdami išvengti didesnių muitų mokėjimo. Be to, ir besiformuojanti mokesčius administruojančių institucijų (muitinės) ir mokestinius ginčus nagrinėjančių institucijų praktika tiek Lietuvoje, tiek ir kitose Baltijos valstybėse, nustatant prekių muitinę kilmę, pastaruoju metu kelia vis daugiau diskusijų, o praktiką tokiuose ginčuose yra pradėjęs formuoti ir ES Teisingumo Teismas.

Europos Sąjunga, kaip ir daugelis kitų pasaulio valstybių bei jų muitų sąjungų, taiko prekybos apsaugos priemonių sistemą, kuriomis siekiama užkirsti kelią nesąžiningai prekybai tais atvejais, … kai produktai iš trečiųjų valstybių importuojami tokiomis sąlygomis, kurios prieštarauja sąžiningos konkurencijos principams. Viena iš tokių priemonių, kuri pastaruoju metu, reaguojant į Covid-19 pandemijos sukeltus ekonominius sukrėtimus, ES institucijų taikoma vis dažniau yra antidempingo muitai. Jų taikymo atveju importuotojams bei eksportuotojams itin aktualiu tampa praktinis klausimas kokios yra teisinės galimybės juos užginčyti, kas ir aptariama šiame straipsnyje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sprendė ginčą, ar Lietuvos įmonė, pardavusi Lietuvos muitinės sandėlyje sandėliuojamas prekes, pagrįstai šiam prekių tiekimui pritaikė 0 proc. PVM … tarifą. Sprendimas aktualus įmonėms, vykdančioms prekybą prekėmis, kurios yra sandėliuojamos Lietuvoje muitinės sandėlyje ir kurioms įforminta muitinės sandėliavimo procedūra (kodas 7100).

Kaip žinia, į Sąjungos muitų teritoriją įvežtos prekės nuo jų įvežimo momento yra muitinės prižiūrimos ir vadovaujantis galiojančiais teisės aktais jos gali būti muitinės tikrinamos. Ne Sąjungos … prekės lieka muitinės prižiūrimos tol, kol pakeičiamas jų muitinis statusas arba jos įvežamos į laisvąją zoną, padedamos į laisvąjį sandėlį, reeksportuojamos arba sunaikinamos muitinei prižiūrint. Tačiau kas nutinka, jei muitinės prižiūrimos prekės pavagiamos? Ar ši aplinkybė laikoma atleidžianti prekes saugantį asmenį nuo mokestinių prievolių, kylančių prekių išleidimo į laisvą apyvartą atveju?

Europos Sąjungos (ES) Bendroji lengvatų sistema skirta padėti besivystančioms šalims, skatinant jų gaminių eksportą į ES. Skatinama sumažinant muitų tarifus šių prekių importui į ES. Tačiau lengvatos … suteikiamos tik tuo atveju, jei tenkinamos tam tikros sąlygos. Apžvelkime aktualų lengvatų panaikinimo atvejį, kai nebuvo laikomasi nustatytų sąlygų. Atkreipiame dėmesį, kad ES importuotojams svarbu stebėti tokius teisinius pokyčius, nes panaikinus lengvatas teks mokėti didesnius importo muitus.

Teismai nedažnai sprendžia ginčus dėl administracinės atsakomybės, kylančios dėl lengvatinės prekių kilmės deklaravimo neatitikimų. Todėl šios bylos visuomet patraukia dėmesį, o aktuali byla … įdomi dar ir tuo, kad teismas pateikė išaiškinimą dėl deklaranto atsakomybės deklaravus negaliojantį patikimo eksportuotojo kodą ir pritaikius lengvatinį muito tarifą.

Šį mėnesį įsigaliojo ES ir Singapūro laisvosios prekybos susitarimas. Apžvelgiame susitarimo naudą verslui ir kai kurias sąlygas, kurias reikia išpildyti norint pasinaudoti lengvatiniu muito … tarifu: kilmės dokumentai, reikalavimai eksportuotojui.