Straipsniai

Šiuolaikiniai teisiniai ginčai praktiškai nebeįsivaizduojami be šiame procese dalyvaujančių asmenų išlaidų. Šios išlaidos gali sudaryti reikšmingas sumas, pavyzdžiui, 11 383,68 Eur už advokato … pagalbą muitinės tarpininko atstovei ginče su teritorine muitine dėl veiksmų pripažinimo administraciniu nusižengimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-06-08 nutartis teisminiame procese Nr. ANB-397-4-06-3-00922-2018-7). Tad nutarus bylinėtis, svarbu užsitikrinti, kad laimėjimo atveju patirtos išlaidos bus kompensuotos. Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas (LVAT) aktualioje nutartyje dar kartą pasisakė dėl principo „pralaimėjęs moka“ taikymo.

Dažnas juridinis ar fizinis asmuo eksportuodamas ar importuodamas tam tikrus žemės ūkio produktus susiduria su sunkumais muitinėje, nes neturi reikiamų licencijų ir nepateikia apie jas informacijos … muitinės deklaracijoje. Svarbu iš anksto, dar prieš deklaruojant produktus muitinei, pasidomėti, ar nebus privaloma pateikti eksporto (toliau – AGREX) ar importo (toliau – AGRIM) licencijos.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad jau nuo šių metų balandžio 21 dienos keičiasi reikalavimai iš trečiųjų šalių į Europos Sąjungos (ES) teritoriją įvežamiems sudėtiniams … produktams. Visi sudėtiniai produktai, kurių sudėtyje nėra mėsos ir kuriems yra taikomas temperatūrinis režimas, galės būti įvežami tik su veterinarijos sertifikatu.

Tarptautinės prekybos praktikoje neretai tenka susidurti su situacijomis, kai į ES bei Lietuvos Respublikos muitų teritoriją tenka įvežti ar iš jos išvežti prekes, kurių importui, eksportui ar … tranzitui taikomi papildomai apribojimai, draudimai arba specialus režimas (gabenimas leidžiamas tik turint galiojantį leidimą, licenciją ar kitą dokumentą). Praktiniu požiūriu tokiais atvejais dažnai kyla klausimas kas ir kada atsako (administracine tvarka) už tokių prekių gabenimo pažeidimus muitinėje bei kuomet atsakomybė kyla būtent muitinės tarpininkui? Straipsnyje, pasitelkiant naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (2021 m.), siekiama atsakyti į visus šiuos klausimus bei pateikiamos rekomendacijos, leidžiančios mažinti bei valdyti atsakomybės taikymo rizikas.

Straipsnyje aptariame pastarųjų metų (2019 – 2020 m.) Lietuvos teismų praktiką administracinių nusižengimų atsakomybės bylose, kuriose išaiškintos deklaranto (fizinio asmens, pildančio muitinei … teikiamus dokumentus (deklaracijas, pranešimus)), kaip nusižengimo subjekto, atsakomybės sąlygos ir ribos bei atvejai, kada deklarantas nelaikomas kaltu dėl muitų (muitinės) teisės aktų pažeidimų padarymo. Be to, straipsnyje pateikiami konkrečių praktinių situacijų, kuriose buvo pripažinta, jog, net ir netinkamai užpildžius muitinės deklaracijas, deklaranto administracinė atsakomybė nekyla, bei pristatomi teismų praktikos pokyčiai vertinant deklarantų kaltę ir griežtinantys reikalavimus muitinei, vertinančiai tokio pobūdžio veikas.

Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 215 straipsnio 2 dalis numato bendro pobūdžio reikalavimą, kad administracinę atsakomybę užtraukia reikalavimų dėl veiklos laisvosiose zonose, muitinės … sandėliuose, laikinojo saugojimo vietose pažeidimas. Teismų ir muitinės veiklos praktikoje, taikant šią nuostatą ir nustatant šio administracinio nusižengimo padarymą, dažnai kyla klausimų, kokių konkrečių reikalavimų ir juos nustatančių normų pažeidimas užtraukia atsakomybę pagal minėtą ANK straipsnį. Šiame straipsnyje, nagrinėjant aktualią teismų praktiką, apžvelgiami ANK 215 straipsnio 2 dalies nuostatų praktinio taikymo ypatumai bei nagrinėjama kokie veiksmai (ir kada) laikytini veiklos muitinės sandėliuose pažeidimais. Pažymime, kad vėlesniu Lietuvos Auškčiausiojo Teismo sprendimu šis apžvelgiamas Vilniaus apygardos teismo sprendimas buvo panaikintas, žr. "Muitinės sandėlio aptarnavimo sutarties reikšmė taikant administracinę atsakomybę už sandėlio veiklos pažeidimus", dr. Gediminas Valantiejus, "Muitų teisė praktikams", Nr. 97, birželis 2021.

Straipsnyje apžvelgiama naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) praktika, kurioje plačiau atsakoma į klausimus, kurie asmenys teisine prasme laikomi atsakingais dėl tinkamai … neužbaigtos tranzito procedūros bei klausimus, kuomet ši procedūra apskritai laikytina netinkamai užbaigta net ir esant atitinkamam tranzitu gabenamų prekių paskirties muitinės įstaigų patvirtinimui.

Praktikoje, susidūrus su administracinės atsakomybės taikymu už muitinės (muitų) teisės aktų pažeidimus dažnai kyla klausimas, kokiais atvejais gali būti (ir ar gali būti?) švelninama skiriama … nuobauda (sankcija). Šiame straipsnyje šį klausimą aptarsime pasitelkdami pavyzdį, susijusį su Administracinių nusižengimų kodekso 215 straipsnio („Laisvųjų zonų, muitinės sandėlių, laikinojo saugojimo vietų steigimo ir veiklos pažeidimas“) taikymu bei naujausia teismų praktika.

Šiame straipsnyje aptariama, kokia tvarka bei laikantis kokių kriterijų importuotos prekės (transporto priemonės) gali būti pripažįstamos atliekomis bei privalomai perduodamos sunaikinti. Kartu … yra analizuojama naujausia teismų praktika, kurioje buvo išaiškinta atliekų sąvoka ir jos elementai (kriterijai), sprendžiant ginčus dėl teisėtumo importuotojams teikiamų privalomųjų nurodymų perduoti prekes atliekų tvarkytojams, turintiems teisę tvarkyti tokias atliekas.

Asmenų bendravimui su muitine vis labiau pereinant į skaitmeninį formatą bei siekiant mažinti ar net atsisakyti popierinių dokumentų perdavimo, nuo 2020-09-15 įsigaliojo Reglamento Nr. 608/2013 … pakeitimai, numatantys kitokią prašymų taikyti muitinės priežiūros priemones pateikimo tvarką. Nuo šiol, pareiškėjų nacionaliniai ar Europos Sąjungos prašymai taikyti muitinės priežiūros priemones, taip pat ir kita susijusi dokumentacija, atsakingai muitinės įstaigai teikiama per Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (toliau – EUIPO) Intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimo portalą. Kas dar keitėsi ir kokių veiksmų turi imtis Teisių turėtojai ir kiti asmenys, teikiantys prašymus?

Šiame straipsnyje, įvertindami naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2020 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2474-968/2020 ir kt.), apžvelgsime … kaip Lietuvoje buvo (ir yra) taikomos PPO teisės nuostatos nacionaliniuose teismuose, nagrinėjant mokestinių ginčų bylas, bei kokios yra galimybės tiesiogiai remtis jomis siekiant apginti savo teises ir teisėtus interesus.

Šiame straipsnyje, remdamiesi aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, aptariame kaip suprantama muitinės, kaip mokesčių administratoriaus, pareiga motyvuoti jos priimamus … sprendimus mokesčių mokėtojų atžvilgiu ir kokios yra teisinės galimybės šiuos sprendimus užginčyti dėl jų netinkamo motyvavimo.

Bylinėjantis su muitine ar kitais mokesčių administratoriais ir laimėjus mokestinį ginčą teisme, visuomet kyla klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Šiame straipsnyje, aptardami aktualią … Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir naujos Administracinių bylų teisenos įstatymo redakcijos nuostatas, aptariame kada ir kuriuo momentu turėtų būti pateikiami prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Teisės norminiai aktai, reglamentuojantys asmenų, pageidaujančių teikti atstovavimo muitinėje paslaugas Lietuvos Respublikos teritorijoje, profesinės kvalifikacijos patvirtinimą bei pripažinimą … numato, jog šios kvalifikacijos (ir atitinkamai – teisės verstis muitinės tarpininko (jo atstovo) veikla) panaikinimas yra galimas dėl reikšmingų muitinės įstatymų pažeidimų. Šiame straipsnyje, remiantis aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, aptariama reikšmingų muitinės įstatymų pažeidimų sąvoka bei samprata bei šioje srityje kylantys ginčai, svarbūs visiems asmenis, teikiantiems atstovavimo muitinėje paslaugas.

Mokesčių mokėtojams, kuriems apskaičiuojama papildomai mokėtina mokesčių suma, įskaitant ir importo mokesčius, administruojamus Lietuvos Respublikos muitinės, gali būti skiriama ir nuo nesumokėto … bei nedeklaruoto mokesčio sumos priklausanti bauda, taip pat skaičiuojami delspinigiai. Kartu Mokesčių administravimo įstatymas numato bei išvardija įvairias aplinkybes dėl kurių mokesčių mokėtojai gali būti atleidžiami nuo paskirtos baudos ir apskaičiuotų delspinigių arba bauda neskiriama. Straipsnyje apžvelgiama aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika pastaruoju metu (2020 m. birželio mėn.) nagrinėtose mokestinių ginčų bylose, kurioje pateikti išaiškinimai dėl skiriamų baudų, taip pat ir skaičiuojamų delspinigių dydžio nustatymo.

Straipsnyje apžvelgiami: pagrindiniai faktai, kodėl Jos Didybės Mokesčių ir Muitų Tarnyba taiko civilines nuobaudas (bei pažymima, kad nuobaudos liks tokios, kokios yra dabar ir pasibaigus pereinamajam … laikotarpiu, kuriuo JK lieka ES muitų sąjungoje); maksimalios muitinės civilinių bausmių ribos ir teisės aktai; baudų apskaičiavimas; rimtos klaidos apibrėžimas; ir pabaigai - svarbūs dalykai, kuriuos verslui reikia atsiminti.