- Teismų praktika
Muitinės konfiskuojamų prekių savininkų teisių užtikrinimas – aktuali teismų praktika
Adobe Stock
- Tema: pažeidimai
Adobe Stock
ARBA
Skaityti straipsnį
Naujai užsiregistravusius sveikiname dovanodami prieigą prie pasirinkto straipsnio!
Aktualiame Lietuvos muitinės pranešime informuojama apie naujai įsigytas mobilias rentgeno sistemas, kurios, be kita ko, skirtos sankcionuotų prekių kontrolei. Augančios muitinės kontrolės galimybės, … tikėtina, lems dar daugiau nustatytų pažeidimų. Kokios baudos skiriamos už tarptautinių sankcijų pažeidimus? Tai puikiai atsiskleidžia vien tik iš šio mėnesio Lietuvos muitinės pranešimų ir teismų praktikos: dešimtimis milijonų skaičiuojamos baudos verslui, prekių konfiskavimas, prekių neišleidimas, taip pat baudos ir muitinės tarpininkų atstovams kaip fiziniams asmenims. Akivaizdu, kad rizika didžiulė ir jos valdymui bei atitikties užtikrinimui būtina skirti ypatingą dėmesį. Apibendrinkime ir apžvelkime šio mėnesio su sankcijomis ir baudomis susijusias aktualijas.
Aktualiame Lietuvos muitinės pranešime informuojama apie naujai įsigytas mobilias rentgeno sistemas, kurios, be kita ko, skirtos sankcionuotų prekių kontrolei. Augančios muitinės kontrolės galimybės, tikėtina, lems dar daugiau nustatytų pažeidimų. Kokios baudos skiriamos už tarptautinių sankcijų pažeidimus? Tai puikiai atsiskleidžia vien tik iš šio mėnesio Lietuvos muitinės pranešimų ir teismų praktikos: dešimtimis milijonų skaičiuojamos baudos verslui, prekių konfiskavimas, prekių neišleidimas, taip pat baudos ir muitinės tarpininkų atstovams kaip fiziniams asmenims. Akivaizdu, kad rizika didžiulė ir jos valdymui bei atitikties užtikrinimui būtina skirti ypatingą dėmesį. Apibendrinkime ir apžvelkime šio mėnesio su sankcijomis ir baudomis susijusias aktualijas.
Teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių principas – vis dažniau verslo aplinkoje juo remiamasi grindžiant vienus ar kitus savo sprendimus. Jis buvo nagrinėtas ir aktualiai priimtame Europos Sąjungos … Teisingumo Teismo (ESTT) sprendime byloje, kurioje keltas klausimas dėl prekių tarifinio klasifikavimo. Taip pat šioje byloje keltas svarbus klausimas, ar ūkio subjektai gali vadovautis ne jiems išduota privalomąja tarifine informacija.
Ingrida Kemežienė
Teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių principas – vis dažniau verslo aplinkoje juo remiamasi grindžiant vienus ar kitus savo sprendimus. Jis buvo nagrinėtas ir aktualiai priimtame Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) sprendime byloje, kurioje keltas klausimas dėl prekių tarifinio klasifikavimo. Taip pat šioje byloje keltas svarbus klausimas, ar ūkio subjektai gali vadovautis ne jiems išduota privalomąja tarifine informacija.
Ingrida Kemežienė
Šiame straipsnyje nagrinėjama mokestinė našta, kuri tenka vykdytojui, jei išvykimo įstaiga negauna pranešimo iš paskirties įstaigos apie Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą, taip pat aptariamos … vykdytojo galimybės įrodyti, kad prekės buvo pateiktos paskirties įstaigai ir pasidalinama susijusiais patarimais.
Irina Duleva
Šiame straipsnyje nagrinėjama mokestinė našta, kuri tenka vykdytojui, jei išvykimo įstaiga negauna pranešimo iš paskirties įstaigos apie Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą, taip pat aptariamos vykdytojo galimybės įrodyti, kad prekės buvo pateiktos paskirties įstaigai ir pasidalinama susijusiais patarimais.
Irina Duleva
Ar žinojote, kad muitai – vienas iš Europos Sąjungos nuosavų išteklių? Todėl, ginčydamiesi su muitine dėl sprendimo apskaičiuoti muitus, iš esmės, ginčijatės dėl ES pajamų! Šioje naujausios Europos … Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos apžvalgoje atsakome į klausimą, ar ginčo su muitine atveju importo mokesčių (muito ir PVM) išieškojimas yra stabdomas iki bus aiški bylos baigtis.
Dr. Aistė Medelienė
Ar žinojote, kad muitai – vienas iš Europos Sąjungos nuosavų išteklių? Todėl, ginčydamiesi su muitine dėl sprendimo apskaičiuoti muitus, iš esmės, ginčijatės dėl ES pajamų! Šioje naujausios Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos apžvalgoje atsakome į klausimą, ar ginčo su muitine atveju importo mokesčių (muito ir PVM) išieškojimas yra stabdomas iki bus aiški bylos baigtis.
Dr. Aistė Medelienė
Teisingas, tinkamas bei efektyvus tarptautinių sankcijų taikymas prekėms, importuojamoms iš valstybių, kurioms nustatyti prekybos draudimai ar apribojimai, yra labai svarbi šiandieninė aktualija. … Už tarptautinių sankcijų, susijusių tarptautine prekyba prekėmis, ir jų neteisėtu įvežimu ar išvežimu į (ar iš) ES bei Lietuvos Respublikos muitų teritoriją(-os) bei deklaravimu (jei tai nesukėlė didelės žalos valstybei (visuomenei)), paprastai taikoma administracinė atsakomybė pagal Administracinių nusižengimų kodekso 515 straipsnį. Tačiau praktikoje neretai pasitaiko ir situacijų, kuomet pačios valstybės institucijos (pavyzdžiui, muitinės įstaigos) netiksliai įvertina įvežamų prekių pobūdį, priima jų eksporto ar importo deklaracijas, ir oficialiai leidžia jas išvežti ar įvežti, bet vėliau pakeičia savo sprendimus bei atgaline tvarka (retroaktyviai) vertina jau realiai įvykusius, užbaigtus ir deklaruotus prekių tiekimo sandorius, taip pat siekia pritaikyti (už jų vykdymą bei deklaravimą) teisinę atsakomybę. Ir verslo praktikams, ir teisininkams, dirbantiems prekybos ar muitų (muitinės) teisės srityse tokiose situacijose iš esmės visuomet kyla klausimas – ar tokia praktika teisėta ir teisinga? Šiame straipsnyje siekiama atsakyti į minėtą klausimą remiantis naujausia teismų praktika (Lietuvoje) bei jų pateiktais aktualiais išaiškinimais.
Dr. Gediminas Valantiejus
Teisingas, tinkamas bei efektyvus tarptautinių sankcijų taikymas prekėms, importuojamoms iš valstybių, kurioms nustatyti prekybos draudimai ar apribojimai, yra labai svarbi šiandieninė aktualija. Už tarptautinių sankcijų, susijusių tarptautine prekyba prekėmis, ir jų neteisėtu įvežimu ar išvežimu į (ar iš) ES bei Lietuvos Respublikos muitų teritoriją(-os) bei deklaravimu (jei tai nesukėlė didelės žalos valstybei (visuomenei)), paprastai taikoma administracinė atsakomybė pagal Administracinių nusižengimų kodekso 515 straipsnį. Tačiau praktikoje neretai pasitaiko ir situacijų, kuomet pačios valstybės institucijos (pavyzdžiui, muitinės įstaigos) netiksliai įvertina įvežamų prekių pobūdį, priima jų eksporto ar importo deklaracijas, ir oficialiai leidžia jas išvežti ar įvežti, bet vėliau pakeičia savo sprendimus bei atgaline tvarka (retroaktyviai) vertina jau realiai įvykusius, užbaigtus ir deklaruotus prekių tiekimo sandorius, taip pat siekia pritaikyti (už jų vykdymą bei deklaravimą) teisinę atsakomybę. Ir verslo praktikams, ir teisininkams, dirbantiems prekybos ar muitų (muitinės) teisės srityse tokiose situacijose iš esmės visuomet kyla klausimas – ar tokia praktika teisėta ir teisinga? Šiame straipsnyje siekiama atsakyti į minėtą klausimą remiantis naujausia teismų praktika (Lietuvoje) bei jų pateiktais aktualiais išaiškinimais.
Dr. Gediminas Valantiejus
* Pažymėti laukai privalomi
Sutinku su Terminai ir Sąlygos ir Privatumo politika
Neturite paskyros? Registruotis
Jau turite paskyrą? Prisijungti
Jau turite paskyrą? Prisijungti
Neturite paskyros? Registruotis
Komentarai ()
Norėdami parašyti komentarą, turite