Straipsniai
Antrinių žaliavų ir atliekų muitinis įvertinimas – žiedinės ekonomikos tema
ES muitinio įvertinimo kompendiume randame komentarą apie atliekų muitinį vertinimą. Tai tema, kurios reglamentavimo poreikis auga siekiant žiedinės ekonomikos tikslų. Komentaras – vienas pirmųjų … publikuojamų aiškinamųjų instrumentų, apžvelkime, kokie išaiškinimai jame yra pateikti, įskaitant praktinio atvejo analizę.
Milda Stravinskė
Antrinių žaliavų ir atliekų muitinis įvertinimas – žiedinės ekonomikos tema
ES muitinio įvertinimo kompendiume randame komentarą apie atliekų muitinį vertinimą. Tai tema, kurios reglamentavimo poreikis auga siekiant žiedinės ekonomikos tikslų. Komentaras – vienas pirmųjų publikuojamų aiškinamųjų instrumentų, apžvelkime, kokie išaiškinimai jame yra pateikti, įskaitant praktinio atvejo analizę.
Milda Stravinskė
Prekės kelionė žiedinėje ekonomikoje
Redakcijos žodis. Suderinta sistema, prekės vertė, prekės kilmė - tai tik kelios su muitine susijusios sritys, kuriose būtini pokyčiai pasauliui pereinant iš tiesinės į žiedinę ekonomiką. Tiesinėje … ekonomikoje gamtos išteklius sunaudojame gamybai daiktų, kurie panaudoti virsta šiukšlėmis („imk – gamink – išmesk“ modelis). Žiedinėje ekonomikoje šiukšlių (atliekų) beveik nelieka, nes produktai projektuojami taip, kad juos būtų galima naudoti pakartotinai, taisyti, perdaryti, perdirbti. Tačiau tokios ekonomikos veikimui būtinas kitoks teisinis reguliavimas, pradedant nuo atliekų apibrėžimo (pakeičiant šią savoką į „išteklius“), reikalingi jų gabenimo, naudojimo, importo ir eksporto reglamentavimo pakeitimai ir suderinimas pasauliniu lygiu.
Florence Binta Diao-Gueye
Prekės kelionė žiedinėje ekonomikoje
Redakcijos žodis. Suderinta sistema, prekės vertė, prekės kilmė - tai tik kelios su muitine susijusios sritys, kuriose būtini pokyčiai pasauliui pereinant iš tiesinės į žiedinę ekonomiką. Tiesinėje ekonomikoje gamtos išteklius sunaudojame gamybai daiktų, kurie panaudoti virsta šiukšlėmis („imk – gamink – išmesk“ modelis). Žiedinėje ekonomikoje šiukšlių (atliekų) beveik nelieka, nes produktai projektuojami taip, kad juos būtų galima naudoti pakartotinai, taisyti, perdaryti, perdirbti. Tačiau tokios ekonomikos veikimui būtinas kitoks teisinis reguliavimas, pradedant nuo atliekų apibrėžimo (pakeičiant šią savoką į „išteklius“), reikalingi jų gabenimo, naudojimo, importo ir eksporto reglamentavimo pakeitimai ir suderinimas pasauliniu lygiu.
Florence Binta Diao-Gueye
